Gerybinės prostatos hiperplazijos farmakoterapijos pagrindai

Pastaraisiais metais Europos urologų asociacija naujai suformulavo gerybinės prostatos hiperplazijos (GPH), apatinių šlapimo takų simptomų (AŠTS), dirgliosios šlapimo pūslės (DŠP, kartais vadinama hiperaktyviąja) ir kai kurių kitų klinikinių sindromų sąvokas.
Gerybinė prostatos hiperplazija (GPH) – dažniausia nepiktybinė vyresnio amžiaus vyrų liga, smarkiai pabloginanti gyvenimo kokybę. GPH yra histologinė diagnozė. Ją lemia lygiųjų raumenų, epitelio ir stromos ląstelių proliferacija tranzitorinėje prostatos zonoje, supančioje proksimalinę šlaplės dalį. Dihidrotestosteronas (DHT), testosterono aktyvesnis metabolitas, yra pagrindinis mediatorius, skatinantis prostatos ląstelių proliferaciją ir gerybinės prostatos hiperplazijos progresavimą. Ši hiperplazija ne visuomet sukelia apatinių šlapimo takų obstrukciją, kitaip vadinamą nutekėjimo iš šlapimo pūslės obstrukcija (NŠO); tokiu atveju net ir esant didelei prostatai pacientas gali ir neturėti jokių nusiskundimų. Tačiau dėl obstrukcijos dažniausiai atsiranda įvairių skundų, kurie apibūdinami terminu „apatinių šlapimo takų simptomai“.
Apatinių šlapimo takų simptomai, AŠTS – tai grupė klinikinių simptomų, apimančių šlapimo pūslę, šlaplę, vidinį ir išorinį šlaplės sfinkterius, o vyrams (žr. žemiau) – dar ir priešinę liauką. Nors šie simptomai siejami su anksčiau vartotu terminu „prostatizmas“, tačiau šie apatinių šlapimo takų simptomai neretai pasitaiko ir moterims.
Jau įrodyta, kad nors dažna vyrų apatinių šlapimo takų simptomų priežastis yra gerybinė prostatos hiperplazija, bet pastaraisiais metais dirglioji šlapimo pūslė (kitaip šlapimo pūslės neuromuskulinė disfunkcija) buvo pripažinta kaip galimas nepriklausomas apatinių šlapimo takų simptomų veiksnys vyrams.
AŠTS apima: šlapimo kaupimo (prisipildymo) arba iritacinius (dažną šlapinimąsi, skubos šlapinimąsi, skubos  šlapimo nelaikymą, nikturiją) ir šlapinimosi arba obstrukcinius požymius (silpną šlapimo srovę, terminalinį šlapimo lašėjimą po pasišlapinimo, nevisišką pūslės ištuštinimą, šlapimo susilaikymą, streso (įtampos) šlapimo nelaikymą.
Dažniausios AŠTS priežastys yra: GPH, šlapimo pūslės akmenligė, šlapimo pūslės kaklelio sklerozė, prostatos ar šlapimo pūslės vėžys, šlapimo pūslės sutraukiamojo raumens silpnumas ar nestabilumas, cukraligė,  prostatitas, šlaplės striktūros, šlapimo takų infekcijos, išsėtinė sklerozė ir kt.
Leidinys atspindi naujausias Europos urologų asociacijos rekomendacijas, akcentuojant medikamentinį GPH, AŠTS ir iš dalies DŠL gydymą. Į jį įtrauktos kai kurios naujų vaistų grupės, taip pat vaistų deriniai minėtiems sindromams gydyti.
Aptariamos GPH/AŠTS konservatyviam gydymui vartojamų vaistų pagrindinės septynios grupės: alfa1-adrenoblokatoriai, 5-alfa reduktazės inhibitoriai, 5-fosfodiesterazės inhibitoriai, selektyvieji M2-3-cholinoblokatoriai, registruoti minėtų vaistų deriniai, beta3-receptorių agonistai ir augaliniai preparatai.
Knygelė orientuota į šeimos gydytojus, kurie tęsia urologo paskirtą medikamentinį gydymą, dažniau mato pacientą ir gali greičiau įvertinti gydymo veiksmingumą.