Gera savijauta. Praktiniai patarimai medikams, kaip stiprinti emocinę sveikatą

Kaip gydytojai, mes esame mokomi sutelkti dėmesį į savo pacientų sveikatos gerinimą. Tačiau šis dėmesys dėl daugelio priežasčių gali tapti toks išskirtinis, kad nepaisome savo priežiūros. Sveikatos priežiūra yra labai naudinga profesija. Jos gebėjimas būti įvairia, intensyvia ir emocinga siūlo iššūkį ir didelį asmeninį pasitenkinimą. Galimybė padėti artimiausiems žmonėms yra labiausiai garbinga. Tačiau buvimas gydytoju taip pat susijęs su stresu ir spaudimu. Tokio darbo spaudimas – ir iš tikrųjų daugeliui iš mūsų jis tampa ne tik „darbu“ – kyla iš begalės šaltinių. Tam tikras spaudimas yra dėl sisteminių, institucinių ir organizacinių aspektų, susijusių su ligoninės infrastruktūra, pvz., rotacijos valandos. Kai kurie iš jų yra kultūriniai, pavyzdžiui, vis dar lieka stigma paminėti mūsų pačių psichikos sveikatos problemas, kai esame profesijos dalis, kuri, daugelio manymu, yra apsaugota nuo tokių problemų. Švietimas ir sąmoningumas gali būti spaudimo šaltinis, kai tinkami ištekliai nėra aiškūs, arba net prieinami. Krizės metu stresas gali būti eksploatacinis, pavyzdžiui, padidėjęs komandų darbo krūvis, nepakankama parama ar netinkamos asmeninių apsaugos priemonių (AAP) atsargos. Taigi, deja, daugelis sričių gali sukelti stresą ir spaudimą, tačiau, laimei, jos taip pat suteikia daug galimybių pagerinti padėtį. Todėl nenuostabu, kad šių veiksnių kaupimasis, kurį papildo mūsų prigimtinė atsakomybė už kitų žmonių gyvenimą, lemia profesiją, kuriai būdingas didelis perdegimo ir psichinių sunkumų lygis. Perdegimo ir psichinės kančios poveikis gali sukelti neišmatuojamas išlaidas ne tik mūsų pačių, bet, ironiška, bet ir tų, kuriems siekiame padėti, sveikatai. Daugelyje tyrimų pablogėjusi gydytojų savijauta yra susijusi su prastesniais pacientų rezultatais. Prastesni pacientų rezultatai yra susiję su sumažėjusiu malonumu dirbti, o tai galiausiai gali lemti daugiau gydytojų išvykimą dėl perdegimo. To pasekmė yra mažiau gydytojų, ir nėra sunku pamatyti kad tai gali sukelti sudėtinį efektą, dar labiau ištempiant išteklius ir turint mažiau gydytojų. Taigi, būdami per daug atsidavę savo profesijai, mes iš tikrųjų galime sumažinti savo pagrindinį prioritetą – savo įsipareigojimą padėti savo pacientams.
Šioje knygoje problemos sprendžiamos tiesiogiai ir praktiškai, nes mes, kaip gydytojai, paprastai neturime laiko.