ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMOS CHRONOBIOLOGIJOS IR CHRONOTERAPIJOS PAGRINDAI

Nagrinėjamos problemos svarbą parodo tas faktas, kad 2017 m. Nobelio medicinos ir fiziologijos premija buvo skirta trims JAV mokslininkams Jeffrey C. Hallui, Michaelui Rosbashui ir Michaelui W. Youngui „už cirkadinius ritmus kontroliuojančių molekulinių mechanizmų atradimą“.
Cirkadiniai – tai tokie ritmai, kai organizmo funkcijų svyravimas dėsningai kartojasi per parą (lot. „circa“ – maždaug, „dies“ – diena, para). Šiuos ritmus nagrinėja chronobiologijos mokslas.
Cirkadinius ritmus reguliuoja centriniai mechanizmai (virškryžminis pagumburio branduolys) ir ir periferiniai, t.y. autonominis kiekvienos ląstelės laikrodis. Nustatyta, kad žmogaus organizme cirkadiniu ritmu keičiasi apie 100 įvairių (arterinis kraujospūdis, pulsas, žmogaus kūno temperatūra, skrandžio sulčių gamyba, ląstelių dauginimasis) funkcijų. Pvz., žmogaus darbingumas yra didžiausias nuo 8 val. ryto iki 12 val. dienos, skrandžio sulčių sekrecija yra didžiausia vakare, kūno temperatūra yra žemiausia ankstyvą rytą; taip pat rytmečio valandomis atžymimas staigus ir ryškus arterinio kraujospūdžio pakilimas („ryto banga“) ir kt.
Receptorių jautrumas vaistams, medikamentų rezorbcijos, metabolizmo ir eliminacijos greitis taip pat priklauso nuo cirkadinių ritmų („chronofarmakologija“).
Cirkadiniai ritmai turi didelės, jei ne lemiamos, reikšmės ligų paūmėjimui ar manifestacijai, pvz., 12-kapirštės žarnos opos dažniausiai perforuoja vidurdienį,
bronchinės astmos priepuoliai yra dažnesni naktį, miokardo infarkto ar išeminio insulto tikimybė yra daug didesnė rytinėmis nei popietinėmis valandomis ir t.t.
Klinikinėje praktikoje labai svarbu tai, kad vaistų skyrimas tam tikroms ligoms gydyti turi būti derinamas su atitinkamu cirkadiniu ritmu („chronoterapija“).
Žmogaus organizmo biologiniams procesams ir ligų manifestacijai taip pat gali turėti įtakos savaitiniai ritmai, metų laikas, atmosferos slėgis ir kt. faktoriai. Šie veiksniai, jeigu jie konkrečiu atveju turi klinikinės reikšmės, taip pat yra aptariami šione knygoje.
Lietuvių kalba mokslinių publikacijų apie cirkadinių ritmų reikšmę kardiologijoje yra nedaug. Tai pirmoji knyga lietuvių kalba, nagrinėjanti kardiologinės chronobiologijos ir chronoterapijos problemas.
Tikimės, kad ji bent iš dalies padės užpildyti minėtą spragą.
Vadovėlis pirmiausia skirtas gydytojams kardiologams, taip pat šeimos gydytojams ir rezidentams.
Autoriai nuoširdžiai dėkoja gerb. recenzentams prof. V. Kasiulevičiui ir prof. J. Čelutkienei už išsakytas pastabas bei pasiūlymus, taip pat Angelei Urbanavičienei už pagalbą, ruošiant šį leidinį.

LMA tikrasis narys, prof. habil. dr. Aleksandras Laucevičius